top of page

Kokia dviguba toji vienatvė



Vaikystėje labiausiai bijojau vienatvės

Būti pamiršta, atstumta, apleista

Pasijust vieniša, palikta.


Vienišumas buvo baugus kaip mirtis

Skausmingas, juodas, beribis.

Jo pėdsakai vijosi, tekėjo per santykius.


Tapus mama, vienišumo neliko

Nuolatinis kontaktas, reikalingumas, artumas

Vienišumo žaizda tarytum ištirpo


Kol apie ją nepagalvoju.


**


Kokia dviguba toji vienatvė


Ta, kurios taip baisu

Ir ta, kurios kartais taip trokštu.


コメント


Bendradarbiaukime!

Nuolat ieškau būdų, kad mano knygos ir siunčiamos žinutės apie psichologinę savijautą pasiektų kuo daugiau žmonių. Turi idėjų? Pasiūlymų? Bendradarbiaukime!

Mano Substack

Norite dar daugiau mano kuriamo turinio? Mano Substack rasite daug ilgų ir kokybiškų psichologinių tekstų. 

Gaukite naujienas pirmieji

Puiku, esi ryšyje!

  • Facebook
  • Instagram
  • LinkedIn

© 2025 Eglė Lukinaitė - Vaičiurgienė

bottom of page