"Kiekvienas, susiduriantis su sunkumais, ieško atramos. Vieni remiasi į draugus, artimuosius. Kiti sunkumų akivaizdoje remiasi į Dievą. Sustiprėja jų tikėjimas, jiems tai teikia atramą. Kai sunku, aš labiausiai remiuosi į kūną, savo kūną. Jo stiprybę, silpnumą, tiesiog jo nuolatinį, nepaliaujamą, juntamą buvimą. Jis čia, jis jaučia, jis gyvas. Kad ir kaip viduje sunku, kūnas it koks rėmas laiko, atlaiko visą tą sunkumą. Jis rodo ir moko, kad kas ateina, tas praeina. Kad kas įsitempia, tas atsipalaiduoja, o ką įkvepi, turi iškvėpti. Kad yra pradžia ir pabaiga, ir būtent dėl to, kad ir kas benutiktų, gyvenimas tęsiasi." Ištrauka iš mano knygos "Ryšys su vaiku, ryšys su savimi", kuri, mano galva, labai tinka dabartinei realybei. Išankstinė knygos prekyba www.rysyje.lt/knyga
**
Nuotrauka Ugnės Poloudinos
Comments