Kas jos yra Visos tos moterys Aukštos ir plonos Tiesiais žvilgsniais Ir storais balsais   Kas jos tokios, tos moterys Tamsiais plaukais Ir gyvomis akimis Gražiais rūbais Citrusais, rožėm, muskusu ar Indija kvepiančios Tokios ugningos ir ypatingos   Moterys, kurias aš stebiu Filmuose, gatvėj, mieste Visos tos moterys Ryškios moterys Kai kurias jų Randu šalia tų, kuriuos pamilstu   Galvoju, jos mano priešybė Visai kitokios, nei aš Nejučia bandau tapti Kaip tos, kurias žvilgsniais seku Ryškia ir gražia Ryžtinga, aistringa Skardžiu garsiu pilviniu balsu   Nepavyksta   Bet naktimis, kai sapnuos susitinkam Savo sapnuose aš jas regiu Kažkas yra, ką ten atpažįstu Jos tampa artimos man Visos tos moterys Ryškios ir žavios Lieknos ir figūringos Valdingos ir ramios Garsios, aistringos, ryžtingos   Visos tos moterys Dalį jų savyje atpažįstu Aptinku savo ryžtą ir garsą Savo aistrą ir drąsą Savo jėgą, savo ramybę Savo galią, kylančia pilvu Srūvančią venomis, tekančią pirštais   Pamažu vis menkiau Jas matau pavojingas Vis mažiau noriu tapti jomis Visos tos moterys Tos gražios ir įspūdingos moterys Gal savo sapnuose Jos svajoja tapti manimi?   * Kai per tą naktį paaugu, Iškylu virš debesų Išaugu kažkokią fantaziją Apie realybę kurioje gyvenu Kai atsiplėšiu nuo įsitikinimų, kuriuos turėjau Bent trumpam nuo visko, kas žinau, jog esu   Kai smalsumą pasikinkius Ramiai aš save sutinku, įsižiūriu Atrandu, kad tai aš Aš esu Aš pati ir esu   Visos tos moterys   ** 2024 10 28 Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė

Nors ir labai norėtųsi kartais priešingai – tėvystėje nėra vieno teisingo atsakymo į kylančius klausimus – viskas priklauso nuo daugybės faktorių. O kad tą iliustruočiau, papasakosiu vieną istoriją. Tai mūsų šeimos istorija apie miegą. Vasarą, kai vaikų darželis nedirbo, mes daug laiko leidome kartu, ir kažkuriuo metu jaučiausi net prievolėje tiek daug laiko leisti su vaikais, aš pamenu nervinausi dėl kontakto miego metu. Didžioji matavosi lovą vaikų (kol kas žaidimų) kambaryje, vis pabandydama ten pamiegoti ir vis sugrįždama pas mus. O mūsų miegojimo erdvė yra 180+90 cm – didžiulė dvigulė ir greta viengulė lova, kurioje miegame keturiese: vyras, mažoji, aš ir didžioji dukra. Kartais miega kartu ir katinas. Kalbant apie vaikų miegą drauge su tėvais, niekada nejutau būtinybės išskubinti vaikų išsikraustyti į savas lovas ar savus kambarius. Viena – žinios apie kontakto ir artumo poreikį, kita – žinios apie prieraišumą ir savalaikį savarankiškumą, trečia – savo pačios vaikų matymas ir pažinimas, o ketvirta – jog miegas visiems viename kambaryje niekada nebuvo problema nei man, nei vyrui. Iki šios vasaros, kol vienu metu pajutau, kad to artumo jau darosi per daug – MAN per daug. Ir nespėjau nieko su tuo dar daug nuveikti, tik išpuošti vaikų kambario sieną, kurioje stovi jų dviaukštė lova, lipdukais, kad padėtume tą erdvę kurti jaukesnę, kviečiančią. O tada vaikai išėjo į darželį. Išėjo į naują darželį, lankyti jį pradėjo noriai ir intensyviai, aš pradėjau beveik normaliu tempu dirbti (t.y. kaip ir dauguma žmonių, tiesiog dieną dirbti, tik kurį laiką tai buvo utopija mūsų gyvenime, nes tai didžioji buvo maža, tai gimė mažoji, tai bandėm darželį, kurį vaikai lankė tik iki pietų miego). Ir grįždavome vakarais namo vieni kitų pasiilgę. Vaikai pilni įspūdžių, mes pilni įspūdžių, o per vakarus, vaikams išžaidžiant ar išreiškiant susikaupusias emocijas, išsikonkuruojant tarpusavyje, per vakarienes, indus, skalbinius, apsitvarkymą, pasiruošimą kitai dienai ir taip toliau – to laiko išsibūti kartu pakankamai, man buvo ir yra šiek tiek per maža (nors vaikų emocijų kartais ir tikrai per daug). Vakarais pastebėjau, jog užmigdžiusi vaikus, kartais dar noriu tiesiog greta pagulėti ir pabūti jų apsupty. Pajausti jų šiltus delniukus ir padukus. Šito seniai jau nebuvo vasarą, kai norėdavosi rautis iš lovos ir nusimesti tą vaikais aplipusią mamos odą, patirti save kaip atskirą, moterį, žmogų, ne tik kaip mamą. Ir dabar, rugsėjui įsibėgėjus, įvairias savo puses pamaitinus, į naujas rutinas visiems šiek tiek įsivažiavus ir ieškant būdų kaip jose būti patogiau, tinkamiau ir arčiau vieniems kitų, šiame kontekste, tas miegas kartu tapo toks saldus! Vakarais aš net laukiu, kol atsigulsiu ir jas priglausiu. Lėtai aptarsime lovoje dieną, galėsiu pajausti pulsą, kaip jos. Galėsiu sureaguoti į prašymą apsikabinti po baisaus sapno. Užkloti. Ar tiesiog kartais susiliesti pėdomis. Tas laikas greta, per naktį užpildo kažkokį trūkumą, kuris randasi dienos metu. Kur ir smagu nesimatyti, ir ilgu nesimatyti. Ir tokiu būdu tas artumas šiuo metu manęs nebekankina ir nebeerzina. O vaikai, kaip tyčia, po daugiau įspūdžių ar nutikimų per dieną, prisiridena arčiau. Ir tai man yra dovana – ši galimybė būti arti vieniems kitų. Tol kol reikia, tol kol norisi. Panašu buvo, kai gimė mažoji – nors daug aplinkinių rekomendavo, o kai kurie netgi primygtinai spaudė, dar besilaukiant antrosios dukros, pirmąją skubėti kraustyti į savo lovą, į kitą kambarį, mes likome miegoti visi kartu, ir iki šiol manau, kad tai buvo vienas didžiausių adaptacijos palengvinimų mūsų šeimoje, mūsų vaikui ir mums, tuo konkrečiu metu. Saugumas yra įkūnytas patyrimas – tai reiškia, jog mes jį patiriame, patiriame savo kūnu. Mes galime daugybė dalykų suprasti, žinoti ir vis tiek daug ko stigti. O kartais galime tiesiog patirti. Kūnų artumas man yra tiesus kelias į saugumą. Kartais net naktį, vidury klampaus sapno ištiesus rankutę ir palietus šiltą artimą – to gana. Moralo nebus – nors kaip psichologė ir knygų apie motinystę ir tėvystę autorė dažnai susiduriu su lūkesčiu, tą moralą, lyg kokį išrišimą tučtuojau suteikti – šiuo tekstu nenoriu nei pasakyti, kad reikia miegoti kartu, nei kad nereikia. Nes man rodos būtent taip ir atsiskleidžia, kaip esant skirtingoms aplinkybėms gali iškilti skirtingi, tiek mūsų pačių, tiek ir mūsų vaikų poreikiai. Ir tai yra svarbu – atsižvelgti į tai, kaip yra šiandien, šiuo metu mūsų šeimai šioje situacijoje, šiose aplinkybėse, o ne apskritai ieškoti objektyviai teisingų atsakymų ir sprendimų. Nes tokių nėra. Bandykite ir matuokitės 😊 ** #psichologas #psichologija #motinystė #miegas #mažųvaikųmiegas #vaikųauginimas

Jau ritasi antra tokia savaitė, kai esu nepatenkinta savo elgesiu su vaikais. Ne tik elgesiu bet ir nusiteikimu – labai norėčiau būti mielesne mama, o esu užsiknisusi, pavargusi, be jėgų, nekantri ir labai norinti ramybės.  Tai buvo ypatingai sunkios ir darbingos kelios savaitės. Aš labai pavargau, o drauge ir pasiilgau vaikų, ir jos pasiilgo manęs. Tad mano lūkestis sau – jog kantriai ir su entuziazmu būsiu drauge, kai susitinkame, o iš tiesų, pabuvus gerą valandą aš jau jaučiuosi išsekusi ir noriu atsitraukti. Ir mano lūkestis joms, matyt, gerokai išsikreipęs – kadangi žinau, jog manęs pasiilgo, nejučia tikiuosi, jog apsikabins ir kiurksosime susiglaudusios kartu. Bet kurgi, prieš tai juk tenka išveikti ir parodyti viską, kas buvo užsikaupę, užlaikyta: vos man įžengus pro namų duris vaikai iškart susipyksta, susimuša, tada abi puola mane, tempia kiekviena mane savo pusėn ir galiausiai pradeda prašyti filmukų, paėmusios juos kaip dar vieną priežastį tiesiog išsiverkti, nes na dažniausiai tų filmukų gi nebūna ir jos tą puikiai žino. Taigi, aš pavargusi, jos išsiderinusios. Dienos sunkios ir dažnai nepadedam mes vieni kitiems nei sau stabilizuotis. Ir matyt šias kelias savaites taip jau bus. Kol jau truputį pailsėsiu ir atsikvėpsiu. Kai jau truputį daugiau bus energijos, kai ne tik fiziškai bet ir emociškai daugiau pajėgsiu įsitraukti į buvimą su vaikais. Kai daugiau norėsiu ir ilgiau pajėgsiu.  Truputį suminkštėju atradusi, jog greta to nuovargio, sunkumo ir lūkesčių sau, joms ir buvimui kartui, nenoriu bent jau lipdyti antro lūkesčių aukšto – kuo greičiau pasikeisti, arba nuo rytojaus daryti visiškai kitaip. Nes taip tiesiog neįvyks. Pereinamieji laikotarpiai būtini, kad pakeisti būseną. Neįmanoma peršokti iš vienos, į kitą. Kas įmanoma – iš lėto ir po truputį: stabilizuotis, rimti, artėti vieniems prie kitų. Truputį dažniau sureaguoti, taip, kaip norisi, nei vakar. Kokį kartelį mažiau papriekaištauti. Truputį švelniau skubinti. Kokiu vienu sykiu daugiau atsiprašyti ir pabandyti iš naujo. Po truputį irgi yra labai gerai, nenuvertinkim to. ** #psichologija  #psichologas   #ryšys   #nuovargis   #ryšyje   #vaikųauginimas   #motinystė   #darbasirvaikai   #workingmoms

Niekur nerandame šio puslapio! Kviečiame apsilankyti mūsų svetainėje ir ten rasti tai, ko ieškote. Pradžia

Pirkimo - pardavimo taisyklės Bendrosios nuostatos Šios pirkimo-pardavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) yra Pirkėjui ir Pardavėjui (toliau – Pardavėjas) teisiškai privalomas dokumentas, kuriame nustatomos Šalių teisės ir pareigos. Pardavėjas įsipareigoja parduoti pirkėjui įsigytą prekę, Pirkėjas įsipareigoja už prekę sumokėti. Pirkėjas neturi teisės viešinti, kopijuoti ir kitaip plagijuoti knygos ar jos turinio. Knyga skirta tik asmeniniam naudojimui. Knygų kopijavimas, plagijavimas yra autorinių teisių pažeidimas, už kurį gręsia baudžiamoji atsakomybė. Pristatymas Užsakymai pristatomi Omniva arba LP express paštomatais. Pristatymo kaina 3 eur. Užsakymai išsiunčiami per 5 darbo dienas nuo užsakymo datos. Užsakymai siunčiami visame pasaulyje. Grąžinimas Jei kartais gautumėte nekokybišką ar pažeistą prekę, grąžinkite ją per 10 darbo dienų nuo gavimo datos. Pakeisime ją tokia pačia kokybiška preke arba grąžinsime pinigus. Nekokybiška prekė - tai knyga pažeistu viršeliu ar vidiniais puslapiais arba knyga, kurioje vidiniai puslapiai išdėstyti neteisinga tvarka. Dėl gražinimo susisiekite info@rysyje.lt . Kokybiška knyga negrąžinama. Drabužius galite gražinti per 10 darbo dienų nuo gavimo datos. Jei prekė kokybiška - pirkėjas susimoka už siuntimą. Apmokėjimas ​Norint įsigyti prekę, Pirkėjas suveda asmens duomenis, būtinus užsakymo įvykdymui, susipažįsta su šiomis taisyklėmis ir patvirtina užsakymą. Atsiskaityti galima naudojantis Swedbank, Seb, Luminor, Citadele ir Šiaulių bankas elektroninės bankininkystės paslaugomis. Atsiskaitymai galimi euro valiuta. Mokėjimai apdorojami naudojantis MakeCommerce.lt mokėjimų platforma. Atsiskaityti taip pat galima naudojantis Visa/MasterCard mokėjimo kortelėmis, Paypal, Apple Pay arba bankiniu pavedimu pagal išrašytą sąskaitą. Atsiskaitymai galimi euro valiuta. Mokėjimai apdorojami naudojantis Wix Payments mokėjimų platforma. ​ Baigiamosios nuostatos ​Šios Taisyklės sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Šioms Taisyklėms ir santykiams tarp Šalių šių Taisyklių atžvilgiu taikomos ir jos aiškinamos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Visi nesutarimai, kilę dėl šių Taisyklių vykdymo, sprendžiami derybų būdu. Nepavykus susitarti, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šalys atleidžiamos nuo įsipareigojimų pagal šias Taisykles vykdymo, jei jų įvykdyti negalima dėl nenumatytų ir Šalių valios nepriklausančių aplinkybių (Force major). Pardavėjas pasilieka teisę bet kuriuo metu pakeisti, taisyti ar papildyti šias Taisykles. Susisiekti galite info@rysyje.lt

APIE MANE Rašytoja, psichologė, dviejų vaikų mama, Eglė Lukinaitė - Vaičiurgienė Labas, Rašymas man yra vienas iš būdų integruoti patyrimus, suprasti, žmones, santykius, pasaulį. Rašau, nes rašydama ir pati stabteliu, atrandu, suvokiu, išjaučiu, įprasminu. Rašau, nes kitaip negaliu. Mane tai džiugina, man padeda. O kartais - padeda ir kitiems. ​ Esu Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė. Dviejų mergaičių mama, rašytoja, psichologė, geštalto psichoterapijos praktikė. Psichologijos studijos šeimai "Natūrali Motinystė" bendraįkūrėja ir knygų "Ryšys su vaiku, ryšys su savimi", "Dviejų vaikų mama " bei "Didžioji sesė " autorė ir leidėja. ​ Dirbant terapinį darbą, auginant vaikus, studijuojant psichoterapiją, ir tiesiog kasdienybėje, jaučiu jog mane lydinčios temos yra jausmai, santykiai, motinystė, kūryba, psichologija. RYŠYJE jos susijungia. RYŠYJE - tai ir vieta, ir būdas žvelgti į pasaulį. Vieta, kur aš dalinuosi savo kūryba, kur sutinku savo skaitytojus. Vieta kalbėti apie psichologiją, santykius, motinystę ir vaikystę - žmones ir jų vidinį pasaulį. Drauge - tai dėmesingumas santykiui ir patyrimui. Ir kvietimas kurti ryšį su savimi, kitais ir aplinka. Atsisakyti išankstinių nuostatų, tobulumo siekio ir pasitikėti, jog RYŠYJE galima būti visaip. ​ Gera jus štai taip sutikti.