Šiandien atslinkau į darbą neišsimiegojusi - išvargau miegodama, atrodo. Skubėjau ryte, kad prieš konsultacijas dar spėčiau nudirbti debesį reikalų. Aš tokia debesų reikalų organizuotoja, naujos idėjos mane patempia, kai esu energinga, o paskui murkdausi jų pasekmėse drauge su visais kitais turimais įsipareigojimais. Tai, žodžiu, skuodžiau, o tiksliau šliumpinau išvaikyti svarbiausių darbų sąrašo, ir užkilus į ketvirtą aukštą, įėjau į studiją, pasidariau kavos ir... tiesiog sustojau. Nuslinkau ant fotelio, šlioptelėjau ir lėtai sau gėriau kavą, nes šovė išganinga mintis, priminusi man apie tai, kad SUSTOTI SVARBIAUSIA TADA, KAI ATRODO, JOG BŪTINA LĖKTI.
Beveik visą valandą aš pravoliojau, paliedama gėles, pajusdama save visą, atkreipdama dėmesį į nepatogumus kūne. Pasėdėdama, užsirašydama kelias mintis, pasvajodama ir nieko nieko nedarydama, ką "reikia".
Įdomu, jog atsigavau, ir ne nuo kavos be kofeino, o nuo to tuščio lėto laiko, kuris atrodo išsitęsė ir mane pamaitino kažkuo, kas buvo svarbu - visiškai atsipalaiduoti.
Po trijų klientų dar padariau šiek tiek būtinų darbų, bet ir pietauti pasirinkau tiesiog spoksant pro langą ir savo lėkštę. Nebandant aptarti kažko telefonu. Ne skaitant, klausant, užsirašinėjant, pildant. Nieko, tiesiog lėkštė-langas-lėkštė-langas.
Nes tai yra svarbu! Šitam produktyvumo kulte, mes pamirštam, jog esam gyvi, esam banguojantys savo energija up and down ir esminiai, jog mūsų pakilimams būtent ir reikia pabūti tame pasyvume. Tai nėra nevertinga, tai yra elementari biologija, kurią visagalybės kultą propaguojančioje visuomenėje vis dažniau pamirštame.
Pažiūrėti pro langą yra svarbu mūsų kūnams.
Atsiriboti nuo atsakomybių ar bendravimo svarbu mūsų nervų sistemai.
Paturėti "tuščio", o iš tiesų labai talpaus laiko, svarbu, kad nurimtume, pailsėtume, susirikiuotume.
Paskui keliaujant miestu ėmiau atidžiau matyti žmones bei visokias gražias miesto detales. Tai buvo signalas, jog esu nusiteikusi kūrybiškai.
Tad kad viskas neatrodytų tik rimta, pasidalinsiu, jog šiandien kilo išganinga mintis: tuščias laikas - tai kaip lubrikantas kūrybai.
**
Comments