Šiandien prie manęs priėjo mama ir pasidalino istorija, kuri mane labai sugraudino.
Ji dalinosi, jog buvo labai sudėtinga besilaukiant ir svarstė nutraukti nėštumą. Žiūriu į ją su kūdikiu ant rankų ir jaučiu, kad link akių ima kilti ašaros. Ji neišsiplėtė apie sunkumą, bet padėkojo už mano knygą Ryšys su vaiku, ryšys su savimi, kuri pakliuvo į jos rankas tuo sunkiu metu ir veikė terapiškai, padėjo jai nurimti, priimti užsimezgusią naują gyvybę, padėjo, va ir vaikučiui ateiti į šį pasaulį.
Žiūriu į juos abu, kur mama atrodo tokia švelni, tarsi tam ir sutverta, ir suprantu, koks įvairus kelias gali būti ir kaip apgaulinga bandyti nuspėti kito žmogaus savijautą, santykį su įvairiomis temomis ir visą bagažą, kurį nešasi su savimi.
Toji mama pasakė, ir tą sakydadama, tiek daug padovanojo - kad mano kūryba realiai keičia žmonių gyvenimus. Žiūriu į ją, žiūriu į kūdikį ant jos rankų ir jaučiuosi prisilietusi prie kažko tokio didelio didelio.
Apsikabinom ir tada turėjau skubėti į vieną laidą tiesioginiame eteryje, bet po jos, nuėjusi papietauti, prisėdau, ir pajutau, koks tas susitikimas ir žodžiai man buvo brangūs. Ji pasidalino labai intymiu savo patyrimu, kuriame kažkaip sudalyvavau ir aš per knygą. Ir tas jos patyrimas tuomet grįžo atgal pas mane. Ir tas jausmas, ach, tas jausmas, supratus, jog tai, ką darau, kažkam išties turi prasmę, didelę prasmę, ir kad aš galiu prie to prisidėti yra sunkiai suvokiamas ir labai stipriai apdovanojantis. Paverkiau per pietus ir grįžau, atrodo didesnė, pilnesnė, turtingesnė.
Ir suprantu, jog ne informacija knygoje, bet kažkas, su kokia intencija ją rašiau, suteikia tą terapinį poveikį. Su visu tuo ir savo pačios netobulumu, su daug daug švelnumo, kurį jaučiu mamoms, vaikams ir visai šiai temai. Ir nuolatiniu patvirtinimu, kad visaip jaustis yra ok, ir tai yra svarbu. Ir galbūt tuo savo atvirumu, kuris man neišvengiamas, kalbant ir rašant temomis, kuriomis kalbu ir rašau.
Visa tai dėl ko nerimavau, kas atrodė gal nerimta, gal neprofesionalu, kas ganėtinai nuoga ir drauge unikalu man ir tam, kaip aš prieinu prie sau brangių temų.
Pasirodo, tai turi prasmę. Ir tą suvokti man vis ir vis yra ypatingai brangu.
**
Nuotrauka Ugnės Poloudinos