Gyvenam šiuo metu su dviem paauglėm. Och ta pirmųjų metų paauglystė! Per viršų trykštantis pasitikėjimas savo jėgomis, nuolatinis veržimasis ir bandymas, noras eksperimentuoti ir VISKĄ išbandyti. "Aš galiu! Varau! Paimsiu!" Jei reiktų apibendrint mūsų mažosios - Ūlos dabartinį credo, jis būtų maždaug toks. Ir iš tiesų, kaip nuo 9 mėnesių vaikštantis žmogus, ji tikrai nemažai gali fiziškai. Ir ji varo. Varo, varo ir varo. Ir jei patraukiam ją nuo lipimo pvz.: į lentyną, ji labai pyksta ir veržiasi iš glėbio siekt savo tikslo. Man taip žavu ir juokinga tą stebėti, ir taip kartais užknisa nuiminėti ją nuo palangių, lentynų ir pan. Vyresnėlė Ugnė metukų pradėjo kalbėti, bet ji mūsų šeimos protas ir jausmai ir literatūra 🤣. Ji pirmiausia mokėsi šnekėti ir suprasti, o vaikščioti ir bėgti kur kas vėliau, o kaskadinių triukų imėsi kai jau pakankamai gerai suvokė gravitaciją, skausmą, pasekmes, buvo gana atsargi. O mažoji - avantiūristė. Aš galiu! Varau! Paimsiu! Bet kokia kaina! 🙉 Vyresnioji šiuo metu išgyvena kiek kitokią paauglystę, kur dažniausia frazė yra "ne mama, tu neteisi, viskas bus taip kaip aš noriu!" Savarankiškumo ir autonomijos įtvirtinimas šeimoje, akivaizdžiai bando mus stumti iš lyderiaujančių pozicijų ir užvesti savo politiką. Jau kur kas mažiau tantrumų, emocijų išlydžių nei prieš metus, bet dabar daug išvedžiojimų, pamokymų ir reikalavimų, netgi spaudimo 😅 Kaip anksti tiems mažiems žmonėms prabunda savarankiškumas ir vis skirtingai jis reiškiasi ir skleidžiasi. Koks jis svarbus! Jį vis sutiksime naujai ir kitaip. Ir kaip svarbu jo nenugesinti. Pastebėti šias vaikų raidos fazes, etapus, krizes, kurias svarbu įveikti santykyje, ryšyje su pačiais artimiausiais. Kaip svarbu patiems, nuolat susiduriant su įvairiom savarankiškumo apraiškom, išlikt sveikam realybės ir vidinio pasaulio suvokime. Nenusirist ir pačiam į vaiką ir nepradėt rungtyniauti ar grumtis su savuoju vaiku. O nusiritus, nuslydus, pametus perspektyvą, - tiesiog sugrįžti. Laiks nuo laiko tame intensyvume vis turiu sau priminti - aš didelė, aš rami, saugi. Užsimerkt, akimirkai atsiribot. Kad atsimerkt ir pamatyt tiesiog savo vaikus, mamos, o ne vaiko akimis. O šiaip jaučiuosi gyvenanti kaip veiksmo filme ar kokiam techno vakarėly - nuolat judesy. O drauge girdžiu nenustojantį, tiesiog niekad nei sekundei nenutylantį vyresnėlės čiauškėjimą. Pastovus judesys, adrenalinas ir ištisai įjungta radija. Geras kombo 👌🤣 ** Sekmadienis