Apibendrinimai VS patyrimai



Aiškinantis santykius, kalbantis, rekomenduojama vengti apibendrinimų: "tu visada sakai, kad", "tu pastoviai..", "tu niekad manęs negirdi.."

Ir ištiesų, realybėje dažniausiai būna, jog kai tam tikras mus erzinantis ar skaudinantis elgesys pasikartoja, mes esam linkę jį pamatyti didesnį nei iš tiesų ir vertinti, kaip vyksantį nuolatos.


Tą patį dažnai darom ne tik santykiuose su antrąja puse, vaikais ar kitais artimaisiais. Taip dažnai elgiamės ir su savimi pačiais, keliaudami savo minčių verpetuose: "šakės kaip sunku auginti vaikus", "mano vaikas išvis nemiega", "mums niekad nesigauna pabūti kartu", "tai neveikia", "niekada nepavyks" ir pan. Visa tai - apibendrinimų kasdienybėje pavyzdžiai. Jei jie ima dominuoti mūsų mintyse, jie klampina ir nugalina. Jų akivaizdoje mes pradedame jaustis bejėgiais, mažais, nereikšmingais.

Juk skiriasi savijauta, kai vietoje "apskritai sunku", mes įvardijame, jog tai buvo įtempta savaitė. Kai vietoje "tai neįmanoma" pasakome: "aš kelis kartus pabandžiau ir man nepavyko". Kuo tiksliau, konkrečiau įvardijame dalykus - tuo aiškiau darosi, kad gyvenimas ne toks vienspalvis, ne toks nuspręstas, nepakeičiamas ir vienkryptis.


Kai jaučiu, jog pradedu klimpti į tamsius apibendrinimus, juose virti ir tai persismelkia į mano savijautą ir situacijos vertinimą, stengiuosi priminti sau, kad gyvenimas ir kiekviena jo diena susideda iš mažų mažutėlyčių momentų. Akimirkų, etapų, sekundžių ir minučių.


Bendrai žiūrint, šiandiena buvo sunki. Kaip reikiant nuvarginom vaikus mieste, tada bandėm papietauti restorane ir aišku, kad visi rėkė, o mes irgi pavargę nervinomės. Kilo noras kaltinti vaikus, kad per juos visai nėra ramybės 🤣 Bet gi kai pagalvojau geriau, toks sudėtingumas tetruko valandą. Mieste buvo visai smagu ir gera.

O grįžus namo tapo ramu.

Važiuojant mašina namo net pavyko su vyru susikibti rankomis.

Grįžus pagulėti ant kilimo ir pailsėti, kol dukros užsiėmė savais reikalais.

Na ir kas, kad tai tetruko 40 sekundžių. Tas 40 sekundžių aš pati esu atsakinga ir renkuosi, kur skirsiu savo dėmesį. Galiu klimpti nuovargio piko mintyse ir jaustis išsekusi, savęs gailėti ir sukti ratus aplink šią savijautą. O galiu jas tiesiog imti ir panaudoti poilsiui ir atsipalaiduoti.

Galiu mąstyti apie laiką dviese su vyru tolimoj ateity, o galim imti ir tiesiog čia pat pašokti.

Galiu niršti, kad namai amžinai apkuisti, o galiu imti ir išplauti kriauklę.


Galiu pykti, kad VISADA viskas taip, o galiu psatebėti, kaip šiuo konkrečiu momentu, DABAR yra tiesiog priešingai.


Kai į laiką žiūriu ne į kaip vientisą liniją, o mažų brūkšnelių ar taškelių sumą, kur kas lengviau nedaryti apibendrinimų, o tiesiog patirti dabartį.


**


#psichologija #psichologas #dabartis #laikas #santykiai #mąstymas #apibendrinimai #ryšyje #motinystė