Jei, pamatę šį paveikslėlį, galvojate, kad pasidalinsiu vaikų lavinimo idėjomis, tai ne, to nedarysiu.
Nes nemanau, kad tai reikalinga.
Nemanau, kad mums reikia organizuoti, valdyti ir inicijuoti mažų vaikų lavinimą, nes... jie ir patys puikiai gali tą daryti. Jei tik jiems leidžiame. Vaikai nuo pat kūdikystės natūraliai smalsauja ir siekia žinių, augimo, tobulėjimo, jie tiesiog užprogramuoti tyrinėti, pažinti ir mokytis apie šį pasaulį įvairiausiais būdais. Kūdikiai, vos pradėję raiškiau matyti, stebi, siekia, domisi kiekvienu šešėliu, garsu, daiktu, mūsų pasikeitusiu apdaru, balsu, mimikomis, saulės zuikučiais, lauko garsais ir daiktais aplinkui. Augdami atranda stimuliacijos juos supančiose tekstūrose, grindų trupinėliuose, antklodės kutosuose, katino draskyklėje, bet kokiuose namų apyvokos daiktuose. O kiek jos gamtoje! Nuostabu stebėti, kaip vaikai net neraginami, intuityviai imasi spręsti savo raidos užduočių - talpinti mažesnius daiktelius didesniuose, pilstyti iš vieno indelio į kitą, bandyti išlaikyti rankoje pieštuką, o galiausiai kažką aiškaus nupiešti. Kaip lavėja jų kalba - ir ne tik nuo priverstinai skaitomų vaikiškų knygelių - nuo mūsų bendravimo su jais, su aplinkiniais. Ir kaip bręsta ir skleidžiasi vaikų interesas vieniems ar kitiems dalykams, kartais įkvėptiems mūsų, o kartais visiškai nuo mūsų nepriklausomai.
Mums nereikia apsikrauti kūdikių ir mažų vaikų lavinimo organizavimu. Tai veikiau dar vienas nerimo šaltinis ir drauge bandymas jį išveikti. Konsultacijų metu girdžiu tiek daug kaltės ir nusivylimo savimi - "kad nepakankamai lavinu". Kaip liūdna tą girdėti! Mūsų perteklinėj darymo VS buvimo visuomenėj mums visada kažkas parduos idėją, kad esam nepakankami. Pasitikėkim, kad kasdienis gyvenimas parūpina pakankamai galimybių vaikams tyrinėti, augti, mokytis ir lavintis patiems - per žaidimą, bendravimą, kontakte su mumis, kontakte su aplinka. Mums pakanka juos sekti ir tą interesą (kiek tai saugu) palaikyti bei suteikti nuolatinę emocinę atramą, kai bandant, kažkas ir vėl nepavyksta.
**
Ir patikėkim, kad esam pakankami.
**