top of page

Kaip gimsta knygos?




Manęs dažnai klausia, kada, kaip, kokiomis sąlygomis rašau knygas. Kartais žavisi, kad labai daug spėju. Kartais prašo išduoti paslaptį KAIP.


Tai žinokit nei jokios paslapties, nei jokios mistikos čia nėra. Yra tiesiog kelios dedamosios. Pirmoji - tai mano savybė, man svarbias idėjas privesti prie įgyvendinimo ir turėjimas jėgos bei drąsos (ar naivumo 😅) bandyti. Antroji - mano labai aistringa meilė rašymui ir greitas rašymo tempas. Ir trečioji, bet pati svarbiausia tai šeima - mano vyro įsitraukimas į vaikų auginimą, kas sudaro sąlygas man dirbti ir kurti.


Knygų aš neparašiau vaikams zujant aplink, žongliruodama kotletais ir kompiuterio klaviatūra. Neparašiau akimirkomis per vaikų pietų miegą ar naktimis - tokio darbo buvo mažuma. Knygas rašiau nuosekliai, beveik kiekvieną rytą skirdama po kelias valandas, kai galva šviesiausia ir energijos daugiausia. Arba dar kažkokiu kitu metu, kai jausdavau, kad neša rašyt. Tuo metu, kai aš rašydavau, mano vyras rūpinosi vaikais. Tiesiog, tiek ir tos mistikos ir magijos. Vyrų ar kitų šeimos narių įsitraukimas yra labai svarbus. Ir jei kartais jaučiatės, kad nieko nespėjat ir nieks nesiseka, o ypač, jei baigiat dėl to save sugraužti - gal problema visai ne jumyse, o tame, kokioje aplinkoje jūs gyvenat ir kokias sąlygas turit.


Mamos nėra visagalės, beribės ir neturėtų tokios būti.


**

Man atrodo labai svarbu ir nemokėti, negalėti - nesirinkti to visa galinčios-vargšės-šaunuolės-aukos herojiškumo. Bet drauge pastebiu, kad tas intensyvus žongliravimo (kotletais, kakais, emocijomis, galimybėmis) metas būnant su vaikais, man tiek prigeneruoja turinio rašymui, kad paskui tik belieka prisėst ir užrašyt. Tai galvoje knygos "rašosi" virtuvėje, naktimis, žindant, guodžiant, pykstant, šveičiant ir kai atrodo, kad jau išnykstu, pasirodo, tomis akimirkomis kažkas labai šviesaus gimė irgi.


**

Šiandien diena, kai dirba mano vyras, o mano mama atvažiavo ir išleido mane ryte rašyti. Tai yra toks gėris - jaučiu, jog milžiniška perspektyva atsivėrė galvoj, po kelių savaičių peklos.


Ačiū, šeima ❤️


**


Nuotrauka Ugnės Poloudinos


Comments


bottom of page