top of page

Festivalio su vaikais realybė


Jau grįžome namo (su poros dienų nuklydimu prie jūros) iš festivalio Žaltytis, ir jau ilgu.

Nors dar jo metu su drauge abi naktį sumigdžusios/bemigdančios vaikus iš savo palapinių/karavano susirašinėjom besikeikdamos, besijuokdamos ir besiguosdamos, kaip stipriai sunku yra toks įspūdžių pilnas laikas su vaikais. Ir juokėmės iš to naivumo, kuris, vos kuriam laikui praėjus, jau alsuoja tik puikiais prisiminimais, užmarštin nukišdamas tantrumus, išmestus 12 nakties, apsikakojusį vaiką gamtoje, bandomą nuryt sukilusį pyktį, kad nieks neklauso, negirdi ir pan.


Šį festivalis man šiemet:


Tai galimybė pašokt ir padainuot, (parėkt ir patrypt irgi) nors ir trumpai;


Susitikimai su jumis - kaip faina, kad tiek daug jūsų priėjo pasilabint, apsikabint, padėkot už knygas, tekstus;


Ūlos tantrumėlis tokio smarkumo, kad net vyras iš pirties girdėjo. Galiausiai jai netiko tai, jog aš turiu galvą 😅 kurią visaip norėjo numest man nuo pečių;


Ta bendrystė, matant kitų mamų žemyn nutįsusius žvilgsnius, bandant kalbint vaikus eit miegot/suvalgyt kažką šilto/laikant, kad nesimuštų ir pan. Toks "I feel u sis" vaibelis;


Įlipimas į šūdą;


Ryte viena kitą apsikabinančios dukros;


Maudymasis upėj, kas buvo nuostabi atgaiva tam intensyvumui įžeminti;


Vaikščiojimas su trimis vaikais nuolat skanduojančiais: laba diena su vištiena, laba diena su kalakutiena, laba diena su kakutiena;


Savarankiškumą bandanti įvaldyti didžioji, rėkianti į veidą, kad eis viena, nes žino kaip grįžti, ir užtikrintais žingsniais toldama tarp palapinių į priešingą pusę;


Pykčiai su vyru kas vakarą guldant vaikus miegot - kad aš per švelni, o jis per grubus;


Lūkestis, kad sudalyvausiu visose veiklose, kur noriu ir nesudalyvavimas niekur;


Dėkingumas, matant, kad kiti, net visai nepažįstami, tolumoje pasirūpina mano vaiku, kol su eismą stabdančia mažąja bandau atsivyti iššūkiams pasiruošusią didžiąją;


Iškart pasidaromos dvi kavos (SAU);


Prasilenkimas su draugais, nors norėjosi pabendrauti į valias;


Na ir galiausiai didysis kūgis skalbinių.


O jausmas, kad kūne daug nuovargio, o širdy daug švelnumo.


Ačiū Žaltyti. Čia saugu, ramu, gera, įdomu, pasakiška, jauku, smagu. Viską išskalbsiu ir jau lauksiu kitų metų 💜


**




bottom of page