top of page

"Jis vėluoja grįžti" fenomeno drama




"Jis vėluoja grįžti" fenomenas auginant vaikus, bent man yra įspūdingo krūvio.


Kai vyras, žadėjęs išvažiuot keliom valandom, bet jau praėjo 3 ir net neskambina, mano viduj sugeneruoja tiek įtampos, jog ji išdegina paskutinius tos dienos energijos likučius.


Abiejų vaikų konfliktų valdymas, bandymas dalinti save į dvi dalis, manevruojant priklausomai nuo tą akimirką išreiškiamo reikalingumo kiekio. Maistas, prausimasis, dantų valymai, rūbai, sauskelnės, skalbenkė, riksmai, abiejų milžiniškas "savarankiškumas", skirtingi norai ir konfliktuojantys poreikiai, ir daaaaaaug nuolatos banguojančių emocijų - nors "jau" pusantrų metų tai yra kasdienybė, vistiek, dar iki šiol, būti su jom vienai, man yra sunku! Ypač, kai diena ritasi į antrą pusę, o jėgos - į minusą.


Žinojimas, kada konkrečiai įvyks palengvėjimas, kai bent vienas vaikas nustos tik iš manęs reikalauti viso pasaulio reikalavimų yra nepaprastai didelis resursas. Tai mobilizuoja likusį energijos deficitą ir padeda gyventi tą laiką gana stabilioj ramybėj.


Ir tą akimirką, kai suprantu, kad mano žinojimas tebuvo iliuzija, kad taip lauktas palengvėjimas atsideda dar neribotam laikui - pišššš ir paskutiniai energijos lašelių garai išnyksta. Rankos nusvyra, kūnas suglemba, kažkoks išdavystės susimaišiusios su bejėgyste skausmas trumpam užklumpa, kurį akimirksiu pakeičia įsiūtis. Kadangi įsiūčio objekto prieš akis nėra, arba jis turi objektyvių priežasčių vėluoti, ir pykti tarsi "nėr kaip", nurytas pyktis, žiūrėk, nepraėjus dešimt minučių, ima loti ant vaikų.


Ir taip įdomu, kaip dar prieš valandą atrodė, kad turiu ramybės ir kantrybės, visai galiu išbūt bekylančius dalykus, ir staiga pagaunu save nesitveriančia, kad nešant košėtą Ūlą įdėt į dušą, man kėdė pasimaišė po kojom, kurios viena ranka neišeina pakelti. Arba kad TAIP ilgai Ugnė rengiasi ar valosi dantis kai TAIP karšta vonioj laukti, kad atrodo sprogsiu.


Tarp žinojimo ir nežinojimo, kaip tą dieną klosis vaikų dalijimasis, pasirodo, telpa daug daug emocijų.


Tad tokia ta vėlavimo ar nekonkretumo akimirkos drama 😅


**



Nuotrauka Ugnės Poloudinos

bottom of page