Tinklaraštis

Ryšyje jungia kūrybą, tėvystę/motinystę ir psichologiją. Čia rašau apie jausmus, santykius ir ryšio paieškas - su savimi, kitais ir aplinkiniu pasauliu.

Apie beribystę

- Aš žinau, kaip mane gerai veikia tinkama rutina. Žinau, kad kai anksčiau atsikeliu, kai skiriu laiko mankštai, dienoraščio rašymui, knygai - visa diena būna kitokia. Ne taip skubu, aiškiau save jaučiu, geriau prioritizuoju svarbius dalulykus. Patiriu mažiau įtampos, streso, jaučiu mažiau nerimo. Kai sveikiau maitinuosi - turiu daugiau energijos, o kai jos trūksta - valgau daugiau nesveiko maisto, vartoju daugiau cukraus, kad turėti jėgų išspręsti tam tikrus klausimus. O vis

Kai skauda nerašyti

Kartais atrodo Kad tuoj ims plūsti Kūliais ristis Atjos žirgus pasikinkę Visos temos Visi pasaulio klausimai Patyrimai Visi jausmai Susivieniję Ar susipriešinę Vienas paskui kitą Vienas paskui kitą Jaučiu jog banguoju Laikau jų spaudimą Visų ir kiekvieno Ilgesingą beldimą Kvietimą Išleisti Išlieti Atskleist Išauginti Lyg augalą Medį Storiausiom šaknim Ir ilgiausiom šakom Žemyn link vidaus Viršun lig dangaus Ar matėt Kaip sprogsta pumpurai pavasarį Neišvengiamai Ir drauge vos

Linkėjimai iš kiautuko arba kai užklumpa nerimas

Gal mėnesis ar keli, kai labai ryškiai patiriu nerimą. Šis nerimas tarpsta situacijose, kurios bent kiek susijusios su vertinimu ir/arba atstūmimo galimybe. Net nebūtinai su tikrais - dažnu atveju nei mane kas kėsinasi vertinti, nei tuo labiau atstumti. Bet kai įsigilinu į savo jausmų priežastis, atrandu būtent tai. O gyvenime tai atrodo štai taip: Labiau nei įprastai jaudinuosi prieš paskaitą/renginį su nauja auditorija Daugiau nei įprastai overthinkinu kaip ką pasakiau ir p

Nuolatinės reikiamybės slėgis

Pastatuoju metu mane vis stingdo ir gąsdina mintis, susijusi su nuolatiniu ir neišvengiamu manęs reikėjimu. Kad esu labai reikalinga ir joks prasmingas, poilsio, kūrybos ar draugysčių laikas, skirtas sau, negali sumažinti nuovargio, einančio drauge. Kad tas reikėjimas atsiveja su banga, nuplaudamas bet kokį prieš tai buvusį patyrimą. Jog po bet kokio atsitraukimo, seka milžiniškas prisisunkimas, kuris išvargina ir akimirksniu nušluoja viską, ką bandžiau "pailsėti". Net ir po

Taip noriu tiesiog mylėti savo vaikus

Taip noriu tiesiog mylėti savo vaikus Kantriai, švelniai, jaukiai Ramiai Lyg Kalėdų glėby Savo meilėje supti Taip noriu kviesti gyvenimą patirti Matyti, džiaugtis, stebėti, stebėtis Svajoti Kurti, būti, atsiskirti ir vėl sugrįžti Kai reikia saugiai priglusti Taip noriu tiesiog mylėti savo vaikus Savo veiksmais Kasdieną Lydėti švelniai Jas abi ir po vieną Būna, jog viskas kitaip - Vietoj švelnumo, stebuklo, ramybės Kalėdų Siaučia pykčio tornadai Kyla vėjas, bangos ir uraganai

Laisvė, tėtystė ir mamystė

Kartais motinystėje patiriu tokį absoliutaus manęs reikalingumo jausmą. Kuris, atrodo viršija realų reikalingumą, o išties labiau viršija mano norus ir galimybes. Kartais jaučiuosi kaip Roma, į kurią veda visi keliai ir visi vaikų prašymai, žemės centras, į kurį it gravitacijos jėgos nukreipiami visi vaikų interesai. Kaip magnetas, prie kurio tiesiog prilimpa, ir kaip pati žemė, laikanti viską, viską ant savo pečių. Suprantant, kad šeimoje esame du suaugę, besirūpinantys maža

Kai atrodo, kad pasaulis nusiteikęs priešiškai. Patyrimai būsenų pinklėse

Vis pastebiu save elgiantis, mąstant ir išgyvenant jausmus, kurie kartais tokie įvairūs ir skirtingi, tarsi būtų būdingi skirtingiems žmonėms. Tam tikra kažkokio etapo savijauta, nuotaika ir nuostatos susijungia į bendrą visumą, kuri suformuoja tam tikrą būseną. Noriu pasidalinti apie keletą jų. Viena, mane gerokai varginanti ir apsunkinanti yra susipriešinusi būsena, kuri galėtų vadintis kažkaip panašiai kaip "aš prieš pasaulį". Kai viskas ne taip, nelaiku, vis kasnors pasi

Apie vertinimus ir kiekvieno mūsų tamsias ir šviesias puses

Mes dažnai vertinam save ir kitus per "geras / blogas" kategorijas, tarsi klijuodami etiketę, kažkokiam žmogaus elgesiui ar, netgi jam visam. Tuo tarpu psichologijos ar psichoterapijos plotmėje tyrinėjami fenomenai apie žmogų ir jo elgesį, jausmus, reakcijas, santykius, patys savaime dažniausiai nėra nei geri, nei blogi. Jie kiekvienas gali būti ir geri ir blogi, priklausomai nuo situacijos ar konteksto. Ir kiekvienas jų dažniausiai yra lyg veidrodinis atspindys kito - visišk

Kai stoja tyla

Kai stoja tyla, tada liejasi Žodžiai Eilės Pastraipos Kūryba Mintys Jausmai Kai stoja tyla, ne ta, kur lauke, Pasauly Anapus odos Kai stoja tyla viduje Kai širdis nustoja Prašyt Niurzgėt Vertint Nerimaut Kai tampa aiškiau Pilniau Bent truputį švelniau Tada liejasi Tai, kas turėjo tekėti anksčiau ** #kūryba #mintys #jausmai #eilės

Kaip kartais nebūnam ryšyje

Ryte suskaudo dėl ne-ryšio. Elgesio, kuris pats savaime gal ir nieko labai blogo, bet yra toks iki skausmo pažįstamas, bloškiantis į vienatvę ir nesaugumą, net ir kažkiek mažiau karštai į visa tai reaguojant dabar, visos senosios dulkės pakyla ir pasidaro liūdna, vieniša ir skaudu. Tyčia, netyčia akys krypsta ir ima registruoti aplinkoje esančias dulkes ir besipainiojančias krūvas daiktų, šiukšlių ir kitokių niekų. Matyt norisi aiškumo, tvarkos, proceso, kuris leistų tvarkyti

"Jis vėluoja grįžti" fenomeno drama

"Jis vėluoja grįžti" fenomenas auginant vaikus, bent man yra įspūdingo krūvio. Kai vyras, žadėjęs išvažiuot keliom valandom, bet jau praėjo 3 ir net neskambina, mano viduj sugeneruoja tiek įtampos, jog ji išdegina paskutinius tos dienos energijos likučius. Abiejų vaikų konfliktų valdymas, bandymas dalinti save į dvi dalis, manevruojant priklausomai nuo tą akimirką išreiškiamo reikalingumo kiekio. Maistas, prausimasis, dantų valymai, rūbai, sauskelnės, skalbenkė, riksmai, abie

Kaip mes reaguojame į netinkamą vaiko elgesį?

Mirkstant kasdienybės rūpesčiuose su vaikais, dažnai reakcijos, jausmai, elgesys, poreikiai, norai - viskas susimaišo į vieną ištisą gniutulą. Mes visi kaip kokia kramtoma guma aplimpam, sulimpam, sutirštėjam. Jei stipriai nesistengiam atkreipti savo dėmesio, į tai, kas vyksta mūsų išorinėje realybėje bei mūsų viduje, galim nebeatpažinti ir nesuprasti - kur mūsų vaikų elgesys, o kur mūsų reakcijos į jų elgesį, kur jų poreikiai, jausmai ir elgesys, o kur mūsiškiai. Ir galiausi

Apie savarankišką knygos leidybą

Taip nutiko, kad pernai vasarą parašiau knygą. O tada nutiko dar ir taip, jog ją ir išleidau. Pati. Na, nerašyti tai aš negalėjau. O pasirinkau knygą leisti pati dėl įvairių priežasčių. Viena, tai man norėjosi kurti ją iki galo. Prisidėti prie to, jog kūnas, kurį ji įgaus, man tiktų ir patiktų. Ir čia netikėtai radau dizainerę Margaritą Bukšnaitytę ir jos darbus. Ji sukūrė knygos dizainą, ir pasirūpino jos grožiu, jaukumu, subtilumu. Kas kartą paėmusi knygą į rankas, vis apsi

Ką sulaikau ir kur save stabdau santykyje su kitais?

Šiandien visą dieną mirkau psichoterapijos studijose. Mirksiu dar dvi dienas. (O tada dar biškį pamirksiu kaltėje, kad vaikams manęs trūko, o ir man jų.) Šiandiena buvo dosni ir pilna. Iš šiandien išsinešu laisvės ir tėkmės pojūtį, kuris aplankė, kažką atskleidus. Pabandžius, paklausus, atsakius. Kai kažką sulaikau - jaučiu įtampą. Aš labai intensyviai jaučiu jausmus ir pojūčius savo kūne, tai toji įtampa man gerai pažįstama, stipri ir nemaloni. Vos sulaikau kažkokį poreikį a

Kaip neatstumti savęs atstumiančios vaikus?

Sėdžiu poliklinikoje ir laukiu darytis kraujo tyrimų. Daug žmonių. Netoliese sėdi mama su kokių 3-4 metų vaiku. Vaikas kalba, malasi, zuja, kažką pypauja - na kaip ir priklauso tokio amžiaus žmogeliui. Mama sėdi ir žiūri tiesiai. Kad ir kiek vaikas ją kalbina, muistosi, ji retkarčiais kažką atsako, bet vistiek lieka žiūrėti tiesiai, su vaiku, atrodo net nebendrauja o tik kažką vis sumurma, kad negalima to, ar nedaryti ano. Kaip skauda į tai žiūrėti! Jaučiu, jog stebėdama tar

Birželio 8 - naujienos apie knygą

Turiu naujienų! Birželio 8 atsiimsiu knygą iš spaustuvės 🤍 Ir per savaitę planuoju išsiųsti visiems iš anksto užsisakiusiems. Norėčiau tą padaryti per dieną ar kelias, bet išankstinių užsakymų daug (ačiū!) tad prireiks laiko kol viską sudedikuosiu, supakuosiu ir išlydėsiu į jūsų rankas. Kuo artyn ta data, tuo pažeidžiamesnė jaučiuosi. Baisu būti vertinamai. Bet dar baisiau žengti žingsnį į pasaulį kaip autorei, kaip kūrėjai ir nusivilti. Nusivilti savimi. Dabar kaip niekad d

Kokia dviguba toji vienatvė

Vaikystėje labiausiai bijojau vienatvės Būti pamiršta, atstumta, apleista Pasijust vieniša, palikta. Vienišumas buvo baugus kaip mirtis Skausmingas, juodas, beribis. Jo pėdsakai vijosi, tekėjo per santykius. Tapus mama, vienišumo neliko Nuolatinis kontaktas, reikalingumas, artumas Vienišumo žaizda tarytum ištirpo Kol apie ją nepagalvoju. ** Kokia dviguba toji vienatvė Ta, kurios taip baisu Ir ta, kurios kartais taip trokštu. #ryšys #jausmai #psichologas #psichologija #vienatv

Motinystės bejėgystė

Noriu miegoti, bet negaliu, supant kažkodėl vidurnaktį visiškai išsibudinusį kūdikį. Negaliu ramiai pagaminti valgyti, nes viena dukra tiesiog stumia nuo spintelių, kita, nuolat klausinėja ir prašo paduoti įvairiausių dalykų. Mažoji verkia ir tiesia rankas į mane. Negaliu pagaminti taip, kaip noriu - ramybėje. Vaikai vis pykstasi ir vis rėkia, verkia, kartais garsiau viena už kitą, viena kitą provokuodamos ir perrėkdamos. Noriu tylos. Negaliu, nebegaliu klausyti. Noriu į tua

Mamos dienai artėjant

Mamos diena, pačiai tapus mama, įgavo naujų spalvų, bet drauge ir įtampos. Pamenu pirmąją mamos dieną gimus vyresnėlei. Kokia svarbi ir didelė man buvo ši šventė. Besijausdama vis neužtikrina, ieškodama savęs mamos vaidmeny, bandydama lipdyti ir kurti save iš naujo, taip troškau palaikymo ir kitų patvirtinimo, pripažinimo, kad esu mama, esu gera mama. Nes nei mama pilnai, nei tuo labiau gera mama dar tikrai nesijaučiau. Ir pamenu taip laukiau, kada vyras pasveikins mane su m

Naujas santykis su kalte - kaip nesimurkdyti kaltėje?

Anądien užčiuopiau savyje besikuriantį kiek kitokį santykį su kalte. Dažniausiai kaltę patiriu motinystėje, šiuo metu ypač dėl elgesio su vyresnėle. Paprastai kaltės jausmas man kalba priekaištu, sakydamas, kad nu kodėl ir vėl, kad galėjau kitaip, kad kaip jai sunku, o aš va šitaip, prieš mane pastatydamas dukros veidą, savijautą ir jausmus. Net nebūtinai tikruosius, o tuos, kuriuos aš jai priskiriu, tuos, kuriuos geriausiai pažįstu aš pati, esu patyrusi aš. Tokiu būdu kaltės

Tinklaraštis

Ryšyje jungia kūrybą, tėvystę/motinystę ir psichologiją. Čia rašau apie jausmus, santykius ir ryšio paieškas - su savimi, kitais ir aplinkiniu pasauliu.

Gaukite įrašus ir naujienas pirmieji