Kiek mūsų skirtingumai iš tiesų panašūs?



Derlingi tie vizitai poliklinikoje. Stebiu žmones:


Mama "fyfa" (kuo pakeisti šį žodį, kad nebūtų nuvertinimo?), dukra gotė. Jos nesikalba. Kelis kartus viena kitai kažką atšovė. Atrodo užuodžiu tarp jų tvyrančią ir net odą svilinančią įtampą.


Negaliu atsispirti norui kelti klausimus - kaip čia taip nutiko. Ką mamai sunku priimti apie dukrą, kad ji taip ryškiai bando pasirodyti ir būti pamatyta? Ką dukrai sunku priimti apie mamą, kad norisi mestis į kitą kraštutinimą?

Ką slepia dukros tamsa, ką savyje talpina visas juodumas? Ką bando pasakyti, apie ką rėkia? Ko jai labiausia reikia, ko ji trokšta?

O ką - mamos preciziškas savęs puoselėjimas? Grožis ir išorinis tobulumas? Noriu sakyti šviesa, nes judvieų net plaukų spalvos totaliai skirtingos, dukros juoda, mamos balta. Ką talpina, ką bando pasakyti mamos išvaizda? Ko jai labiausiai reikia, ko ji trokšta?


Kas tarp, po jų skirtinga išvaizda pasislėpusių, vidinio pasaulio aspektų, yra bendro? Kuo giluminiai jos yra panašios?

O svarbiausias klausimas - kas būtų, jei jos susitiktų? Iš tiesų susitiktų?


**


Kartais mums taip sunku priimti vienas kito įvairius jausmus ir poreikius, kartais jie tiek mums sukelia nepažintų savo pačių jausmų, kad, bandydami išvengti tų savo jausmų, mes atsitraukiame ir nuo kito. Neigiame, atstumiame, tą kitą su jo savitumu, vadindami tai skirtingumu, kai ištiesų vengiame susitikti su dalele savęs. Savo dalimi, kurios priimti, savyje talpinti nemokame.

Taip tolstame nuo kito, santykyje galime nuklysti į didžiausias priešybes, įsivaizduodami, koks tas kitas mums tolimas, priešingas, kitoks. O tas tik reiškia, kokie, giliai panašūs mes esame.

Kartais.

Ypač tada, kai labai labai nervina.

Kai labai labai skauda.

Arba kai labai labai žavi.


Tai dažniausiai santykyje parodo, kaip labai labai, tą akimirką, kilus impulsui atmesti, atstumti, arba priešingai, - žavėtis, kažką atmetame, atstumiame savyje.


**


Paauglė gotė manyje reiškiasi per bumbėjimą, priekaištavimą, nihilizmą, trokšdama net ir tai darydama, būti priimta, mylima. Trokštanti, kad didžiausiame buities ir gyvenimo nepasitenkiniame, beprasmybėje ir savotiškame atsiskyrime, pajusti ryšį ir pamatyti meilės kupinas akis. Kad ir kaip tai atrodo neįmanoma ir nepatogu.

Dar gotė manyje reiškiasi nusileisdama į jausmų vandenyną. Gylyn, ne paviršiumi, plaukdama į dugną, link dumblo, smėlio, ir ten, visai patogiai, įsirangydama.


"Fyfa" manyje reiškiasi noru tiesiog pajusti paprasto gyvenimo paprastą komfortišką malonumą. Užsidėti naują suknelę ir prisėsti gražioje kavinėje atsigerti kavos, kurią kažkas man padarė. Palepinti savo kūną. Paplepėti su draugėmis apie kitus. Patenkinti savo, regis paviršutiniškus, paprastus, smagius poreikius. Pabūti paviršutiniška. Paprasta. Visai ne išmintinga.


Abi jas turiu. Kaip ir dar daugybę kitų. Abi jas jau visai pažįstu, nors kartais ir tai vieną, tai kitą pastumiu šalin.

Bet žinau jas manyje gyvenant. Gal todėl, toji mamos ir dukros porelė poliklinikoje man atrodė visai miela.

Šiandien jas vienija juodos ir sunkios nuo tušo blakstienos.

Bet man rodos tas santykis turi oi kiek potencialo.


**


#ryšys #santykiai #psichologija #psichologas