Šiomis dienomis sukasi galvoje krūvos minčių, bet ir nesinori kažko rašyti, užimti eterio, nes yra svarbesnių žinių. Norisi susikaupti, susitelkti. Dirbti. Dabar daug darbo - būti žmogumi, besirūpinančiu kitų psichikos sveikata tokiu įtemptu laikotarpiu yra labai dvejopa užduotis. Pastebiu, jog su žmonėmis susitinku ne tik kaip psichologė su klientu. O kaip tiesiog žmogus. Kuriam irgi netikėta, baisu, verda krūvos įvairiausių jausmų, mainosi viskas viduje. Kuris irgi ieško stiprybės šaltinių, resursų. Psichologinis darbas vienu metu ir labai įkrauna, nes, kartais kaip mama, belaikydama erdvę kitų emocijoms, atrandu daug ištvermės, kantrybės, drąsos ir jėgos savyje. Galiu dar labiau su tuo tapatintis. Iš kitos pusės, ypatingai svarbu savimi pasirūpinti emociškai, kad atlaikyti, išbūti - klientų, vaikų, savo, šeimos. Ir noriu dirbti - daryti tai, ką galiu dabar geriausiai, ką matau esant prasminga. Ir tokiu būdu prisidėti prie pagalbos pasauliui savo mažais žingsneliais. Noriu būti mama vaikams - rami, kiek įmanoma, bet ir gyva - jaučianti, reaguojanti ir mokanti tuose jausmuose, o ypač jų keliamose mintyse nenusiblokšti. Į paniką, blogiausius scnerijus ir pan. Ir aišku, kad nevisada tai pavyksta. Vyras ruošiasi vykti į Ukrainos pasienį parvežinėti žmonių. Žaviuosi tuo ir drauge man neramu. Ir tai puikiai atspindi, kaip šiomis dienomis viskas yra absoliučiai sumišę. Baimė ir drąsa. Galia ir bejėgystė. Noras ir pasyvumas. Viltis ir panika. Rankose spaudžiasi kumščiai ir pilve sukasi didžiulis nerimas. Ir taip kiekvieną akimirką. O kas nustebina, kad šiomis baisiomis dienomis dienomis taip pat matau itin daug grožio paprastuose dalykuose - vaikų purvinuose veiduose, draugės žodžiuose, vyro žvilgsnyje. Saulėtame danguje. Kiekvienoje geroje žinutėje apie Ukrainos drąsą, mažas pergales, viltį. Dabar labai svarbu gyventi mažutyčiais etapėliais. Kolkas grėsmės mums nėra, ir to sau pasakymas, leidžia įkvėpti ir iškvėpti. Šiandien mes gyvenam gerai ir galim apkabinti vieni kitus. Šiandien mes galim dar geriau įvertinti, kaip viskas yra trapu ir laikina, visada taip ir buvo. Ir pilnais plaučiais to gyvenimo ir ryšio su pačiais artimiausiais ir kitais žmonėmis įkvėpti, užuosti, patirti. Nenustoti gyventi anksčiau, nei tam ateis laikas. Eglė #SlavaUkraini #psichologija #psichologas #gyvenimas #ryšys #ryšyje