Kaip aš pasiilgstu savo vyresnėlės!
Mažoji dabar labai aktyviai ir garsiai reiškia save. Ji rėkia, pyksta, mušasi. Jos rankytės visada iškeltos į viršų - paimk. Ji nuolat žinda, nuolat ant manęs. O didžioji tiek žaidžia pati! Pasinėrusi į savo fantazijų pasaulį ji žaidžia mamas, vaikus, šiandien jau girdėjau ir Ukrainiečius žaidžia, kuriais rūpinasi. Pasinėrusi į žaidimus ji ten kalbasi, diskutuoja ilgai, ir tas palengvina kasdienybę, nes mažė pasigrobusi visą dėmesį ir rankas. Bet kaip aš pasiilgstu didžiosios! Jos apsikabinimų, pokalbių, žaidimų kartu. Mes visa tai kažkiek darom, bet taip trūksta galėjimo tiesiog dviese leisti laiką neribotai. Ne kol prabus mažylė už 20 minučių ir nutruks mūsų pradėta veikla. Jai tuoj ketveri, ji jau tokia protinga, kupina idėjų, klausimų, pamąstymų. Ji kuria istorijas, pasakas. Ji taip domisi "kas būtų jeigu būtų". Ji užjaučia, stengiasi, reaguoja - būti ryšyje su ja dabar jau labai apdovanojanti, abipusė patirtis. Čia jau yra šiek tiek erdvės ir man, galiu nedaryti kažko, ko nenoriu, atidėti, susitarti. Nebesijaučiu vien kaip aptarnaujantis personalas 😅 Dažnai jaučiuosi kaip su kompanjone. Šiame santykyje, lyginant su metukų sese, jau galiu kažkiek pailsėti. Tie ketveri metai - toks lūžio taškas, kur bent šią akimirką atrodo tikrai ryškiai paprasčiau.
Ir aišku, viskas keisis ir vėl versis. Bet yra kažkas apie tuos pirmuosius vaikus ir jų vietą mūsų širdyse - jiems visada teks mūsų kaip tėvų kreivi šleivi pirmieji kartai. Tapsmas mama. Nuolatinis tapimas augančio žmogaus mama. Matymas to savo vyresnio vaiko kartais tokio didelio, lyginant su mažuoju. O drauge vis dar tokio mažo, amžinai mažo. Tai yra ypatinga. ❤
**
#ryšys #ryšyje #duvaikai #pirmasvaikas #vyresnisvaikas #mamairdukra #psichologija #psichologas