Maždaug nuo tada, kai pirmagimei suėjo vieneri, ir su mažute, kokių 5 mėnesių pertrauka besilaukiant ir sulaukus antrosios, motinystės atostogose ne tik kad neatostogauju su vaikais, bet ir gana intensyviai dirbu. Kartais ilgiuosi tų pirmųjų metų su Ugne, kuomet galvoje talpinau mažiau minčių, reikalų, sprendimų. Galėjau tiesiog gyventi su ja ir paskui ją, visai palaimingai ir pavargusiai paskendusi mamystėje iki pažastų. Kai prisimenu tą laiką, viskas atrodo vientisa, nors didelių ir sunkių emocijų tikrai buvo.
Dabar gi viskas absoliučiai kitaip. Ragauju kitokią motinystės patirtį, kur vaikų auginime aktyviai dalyvauja ir vyras. Vaikai darželių nelanko, nei samdomos, nei nesamdomos pagalbos pastaruoju metu neturim išvis. Ir čia, kad spėtume viską, ką esame sumanę, kartais sunkiai susitinkame visi kartu. Mes nuolat keičiamės, kas bus su vaikais, besikeisdami pastebime, jog darbo diena tapo nebe diena, o labai dažnai ir naktys. Jog aplankyti draugus tapo tiesiog dideliu logistiniu ir kalendoriniu iššūkiu. Jog galvoje zuja visko tiek daug - nuo buities, įprastinių gyvenimiškų rūpesčių - iki įvairiausio plauko priimti laukiančių sprendimų dėl įmonės, pasiklydusių sąskaitų, neatrašytų laiškų, giliai palietusių klientų istorijų, daugybės kūrybinių impulsų. Naujų ir senų projektų, jų pradžių ir pabaigų, žmonių, kurie dirba komandoje. Dargi be visa ko parašiau knygą. Ją pati leidžiu tai čia toks nemažas projekčiukas, su finansine arsakomybe taip pat. Su Beatriče kartu išleidome Natūralios Motinystės terapinę knygelę mamoms. Studijuoju psichoterapiją. Beigi galvoje papsi mintys ir apie kitką, ką rašysiu, kai išleisiu pirmąją. Crazy! Ir visame tame nemenkame mamystiniame, kūrybiniame, organizaciniame chaose, kartais jaučiuosi visiškai pasimetus. O kartais kaip tik jaučiuosi vairuojanti šį laivą kaip tikra patyrusi kapitonė. Kartais viskas sprūsta iš rankų, o kartais jaučiu didelę palaimingą darną. Kartais esu be galo pavargusi, o kartais - veikli, kupina minčių ir energijos. Viskas siūbuoja ir banguoja. Tiek nuotaika, tiek jausmai, tiek energijos ir motyvacijos lygis. Bet nepaisant šių bangų, ar būtent dėl jų, šiame etape jaučiuosi ypatingai gyva. Gyva ir ryšyje. Su vaikais, kuriuos matau šiek tiek rečiau, nei anksčiau, bet matau jas aiškiau. Tikriau. Ir ryšyje su savimi, kuri pasirodo yra tokia didelė, veržli ir įvairi. **