Tinklaraštis

Jau kurį laiką stebiu, kaip sunku kartais būna bendrauti su Ugne. Ji labai daug išreiškia pykčio. Aš žinau, jaučiu, matau, jog pyktis - tik paviršius, jog po visu tuo, jai norisi artumo, švelnumo. O rėkdama ir pykdama, reikalaudama ji to negauna, - gauna atvirkščiai - pyktį atgal ar norą atsitraukti. Tuomet jos liūdesys ir skausmas tik gilėja. O tada pykčio dar daugėja. Užburtas ratas. Tai iliustruoja įvairiausios situacijos, kur pavyzdžiui, man grįžus namo, nesvarbu po dviej

Karštame ore jaučiuosi ištinusi, ištirpusi, pritvinkusi, išsiplėtusi ir susitingusi. Kaip kokia žvakė, - nuo karščio ištekėjusiu vašku, išsiliejusiu ir sustingusiu. Tai apima ir mano fizinius pojūčius, tarsi būčiau didelė nerangi medūza, užimanti visą mūsų namo plotą, tiek ir emocijas - sulėtėjusi jaučiuosi ir emociškai. Sunku jausti ir reflektuoti save, tokią didelę ir neaiškią, kaip tą medūzą. Kaip ir visiems jautriems žmonėms, karštis man yra didelis dirgiklis jau pats sav

Sėdžiu poliklinikoje ir laukiu darytis kraujo tyrimų. Daug žmonių. Netoliese sėdi mama su kokių 3-4 metų vaiku. Vaikas kalba, malasi, zuja, kažką pypauja - na kaip ir priklauso tokio amžiaus žmogeliui. Mama sėdi ir žiūri tiesiai. Kad ir kiek vaikas ją kalbina, muistosi, ji retkarčiais kažką atsako, bet vistiek lieka žiūrėti tiesiai, su vaiku, atrodo net nebendrauja o tik kažką vis sumurma, kad negalima to, ar nedaryti ano. Kaip skauda į tai žiūrėti! Jaučiu, jog stebėdama tar

Kaip fainai anądien su Ugne pasikalbėjom! Viskas prasidėjo nuo to, kai paaiškinau, kad negaliu leisti žaisti su smulkiom figurėlėm, nes šalia yra ir Ūla ir ji dar viską deda į burną ir gali užspringti. Ugnė pagalvojo ir sako: bet aš noriu, kad Ūla užspringtų ir numirtų! Aš tuo metu buvau geroj būsenoj - pilnai savyje, suaugusioje savyje. Rami, saugi, laisva, aiški. Ir sureagavau tiesiog nuoširdžiai smalsiai ir atvirai. Mes kalbėjomės, plėtojome tą temą, ji pasakojo, kad jei

Kad lengvai užmigtų, kūdikiams ir vaikams reikia, kad būtų išpildytos 3 sąlygos: 1. Nuovargis 2. Atsipalaidavimas 3. Kontaktas (o tiksliau jo teikiamas saugumas) 1. Norint lengvai užmigti, reikia būti pavargus. Sunku užmigti, kai kūnas ir protas bei emocijos dar gyvi, kai jaučiame organizmo sužadinimą, kai turim norų, planų šiam vakarui, kai esam kupini jėgų (ok, šitas buvo pažįstama iki motinystės, dabar tiesiog krentu kaip malka dažniausiai, kad ir kokių ten planų "kai vaik

Gabor Matè labai taikliai pasakė, (ir tai ne vien jo mintis) kad kūdikystėje vaikas ryšį patiria fiziškai. Saugumą jis patiria fiziškai. Ir emociškai susireguliuoti, t.y. nurimti, jis gali tik kontakte, fiziniame kontakte. Ir tas kontaktas svarbus ne tik dieną, jis itin svarbus naktį, kur tylu, tamsu ir viskas daug jautriau ir baugiau. Nebūdamas kontakte naktį vaikas patiria daugiau streso, o artimam kontakte miega geriau. Tą rodo moksliniai tyrimai (jau kaip minimum pvz.: Dr

Ar leidžia nors kiek pamiegoti naktį?“ / „Nu tai ar labai kankini mamytę naktimis?“ / „Jau išmiega naktį? Vis dar keliasi?! Tai kas jai yra?“ Tokie ir panašūs klausimai. Nuolat. Būtų maloniau, jei paklaustų, kas labiausiai džiugina, koks jausmas sulaukti bučkio ir apkabinimo ar pirmos naujagimio šypsenos, o ne „NU TAI KAIP TOS NAKTYS“. Net nėra, ką normaliai į tai atsakyti. Nes juk mes tai suprantame, kad kūdikiams ir mažiems vaikams, ypatingai žindomiems, yra visiškai normal